Duonoje yra baltymų, riebalų, angliavandenių ir kitų gyvybiškai svarbių medžiagų. Jos baltymuose yra ir nepakeičiamų aminorūgščių, be jų neįmanoma gyventi. Be to, duonoje yra kalio, kalcio, fosforo, geležies ir kitų mikroelementų, B grupės vitaminų ir vitamino E bei PP. Ypač vertinga duona kepama iš ką tik sumaltų grūdų. Matyt, žmonės tai žinojo nuo seno, kad niekada vienu metu nemaldavo daug rugių grūdų.

Specialistai pataria

Skrandžio ir žarnyno uždegiminėmis ligomis sergantiems žmonėms rekomenduojama valgyti baltą duoną. O skrandžio, kepenų ir širdies ligų kamuojamiems ligoniams geriausia valgyti šiek tiek apdžiūvusią.

Gydomosios mitybos specialistai lėtiniu gastritu, kolitu ir opalige sergantiems ligoniams pataria valgyti kvietinę duoną, iškeptą iš aukščiausios ir pirmos rūšies miltų.

Nutukus, užkietėjus viduriams arba sergant reumatu, cholecistitu, sveikiau valgyti kvietinę duoną, iškeptą iš rupiai maltų miltų.

Rugių ir rugių bei kviečių duona yra rūgštesnė. Ji rekomenduojama sergant diabetu, nutukus ir užkietėjus viduriams.

Kai kurie duonos gaminiai skiriami būtent gydomajai mitybai. Vienas iš tokių gaminių yra bedruskė duona, iškepta iš pirmos rūšies kvietinių miltų. Į tešlą dedama mielių ir išrūgų. Ši duona skiriama ligoniams, sergantiems inkstų ir širdies-kraujagyslių sistemos ligomis.

Maistinė vertė nesumažėja

Nutukusiems ir sergantiems cuk-riniu diabetu žmonėms rekomenduojama valgyti baltyminę kviečių ir baltyminę sėlenų duoną. Baltyminė kviečių duona kepama iš aukščiausios rūšies miltų. Į tešlą dedama mielių, druskos ir sacharino.

Iš neapdorotų grūdų iškeptą duoną galima derinti su įvairiausiais maisto produktais.

Malami ir termiškai apdorojami grūdai praranda nedaug naudingų medžiagų, todėl maistinė vertė beveik nesumažėja. Kepant pakinta krakmolų struktūra, todėl duona lengviau virškinama. Beveik tas pats atsitinka ir duoną džiovinant. Be to, valgant sudžiūvusią duoną, išsiskiria daugiau seilių, jos padeda suvirškinti krakmolus. O minkšta porėta duona sukemšama beveik nekramtant, todėl ji kenkia virškinamajam traktui.

Kai kurios tautos mėgsta paplotėlius, iškeptus iš rupiai maltų miltų, nenaudojant nei mielių, nei druskos.

Juodos duonos mėgėjai sveikesni

Anglijos dietologai nustatė, kad išemine širdies liga rečiau serga tie žmonės, kurie labiau mėgsta juodą duoną. Matyt, todėl, kad juodoje duonoje yra 30 procentų daugiau geležies, dvigubai daugiau kalcio ir trigubai daugiau magnio negu baltoje.

Smulkiai maltuose miltuose mažai yra galinčių pagerinti žarnyno peristaltiką ir padėti pasišalinti šlakams medžiagų. Jos lieka sėlenose. Beje, jose lieka ir geležis bei kiti gyvybiškai svarbūs mikroelementai, kurių yra grūdo paviršiniame sluoksnyje. O smulkiuose miltuose yra labai daug krakmolų, jie susikaupia grūdo viduryje. Juos gaminant nusijojama ir gemalinė grūdo dalis, iš kurios prasikala daigas ir užauga naujas javas.

Iš ruginių miltų, kuriuose yra gana daug sėlenų, namų sąlygomis galima kepti skanias bandeles ir valgyti jas vietoje duonos. Norint jas iškepti, reikia turėti: 1 stiklinę išrūgų, 1 valgomąjį šaukštą grietinės arba 1 stiklinę surauginto pieno, 1 kiaušinį (galima ir be jo) ir miltų. Sumaišius visus komponentus, užmaišoma tirštoka tešla, ją galima kabinti šaukštu ir dėti į keptuvę.

Tokius gražiai apskrudusius raguolius, kuriuose nėra nei druskos, nei mielių, galima valgyti kada panorėjus su medumi, žalumynais, sūriu ir kitais produktais.

PARENGĖ L.ŽUKAITĖ