Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) – tai organizmai, kurių genetinė medžiaga buvo dirbtinai pakeista naudojant genų inžinerijos technologijas. Jų pagalba iš dviejų skirtingų šaltinių paimtų DNR sukuriama nauja DNR molekulė (DNR molekulėje slypi informacija apie viso organizmo vystymąsi). Taip augalai, mikroorganizmai ar gyvūnai įgyja naujų savybių, kurios jiems iki tol buvo nebūdingos. Pavyzdžiui, įterpus žuvies geną į braškes, yra sukuriama braškė, geriau išsilaikanti žemoje temperatūroje. Arba įterpus į augalų chromosomas atitinkamą bakterijos geną, augalai tampa atsparūs kenkėjams.

Kalbant apie genetines modifikacijas dera skirti selekciją nuo genų inžinerijos, kadangi nors tikslai panašūs, bet metodai iš principo skiriasi.

Selekcija atrenka geriausiais savybių deriniais pasižyminčius organizmus juos natūraliai kryžmina ir organizmams dauginantis šios savybės persiduoda palikuonims. Selekcija įmanoma tik kryžminant pakankamai giminingus organizmus, kurie gali daugintis ir gamtoje. Kitaip tariant selekcija nukreipia natūralų dauginimosi ir atrankos procesą žmonėms naudinga linkme.

Genų inžinerija (būdas, kuriuo kuriami GMO) geba perkelti organizmų genus (savybes) tarp visiškai negiminingų organizmų. Tam pasiekti naudojama sudėtingos technologijos ir genų (savybių) pernaša atliekama mėgintuvėlyje. Tokiu būdu atliekama tai, kas gamtoje neįmanoma. Pavyzdžiui, Lietuvoje buvo siekta pradėti lauko bandymus su genetiškai modifikuotu rapsu, kuris turi savybę būdingą samanoms – kaupti nesočiąsias omega rūgštis, kurių gausu žuvų taukuose. Galimybė rapsui susikryžminti su samana gamtoje lygi nuliui.

Daugiau apie genetiškai modifikuotus  organizmus:

 http://gmolt.wordpress.com/