Šie, chemiškai pakitę, augaliniai riebalai susidaro jų kietinimo metu. Jų kietinimas vyksta keletą valandų 150-240 laipsnių temperatūroje kaitinant augalinį aliejų, todėl šio proceso metu susidaro daugybė gamtoje normaliai neegzistuojančių riebalų molekulių, kurios mūsų organizmui yra ypatingai žalingos.

Apie šiuos riebalus beveik niekur nėra užsimenama (visiškai nesistebiu, kodėl), nes tai – vienas didžiausių su maisto pramone susijusių skandalų, apie kurį stengiamasi kuo mažiau kalbėti.

Blogiausi iš visų riebalų

Trans-riebalų poveikis fatališkas. Šiuo metu mokslininkų yra visiškai įrodyta, jog trans-riebalai tiesiogiai sukelia širdies ir kraujagyslių ligas, taip pat skatina nutukimą bei sukelia antrojo tipo diabetą.

Jie kraujo riebalus veikia blogiau už bet kuriuos kitus riebalus – tai ne tik didina blogojo cholesterolio MTL kiekį, bet ir tuo pačiu mažina gerojo DTL cholesterolio kiekį. Tokios neigiamos įtakos neturi jokie kiti riebalai.

Didžiausia blogybė yra ta, kad kol kas Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių ant maisto produktų pakuočių neprivaloma nurodyti transformuotų riebalų kiekio, o taip pat nėra ir nustatytas leidžiamas didžiausias jų kiekis, todėl šiuo metu nei vienas iš mūsų negalime žinoti, kokią trans-riebalų „bombą“ perkame.

Tos pačios rūšies produktuose jų kiekis gali labai skirtis. Vienuose jų gali būti labai daug, kituose – mažai.

Ant produktų pakuotės transformuoti riebalai vadinami visiškai nekaltai – augaliniais riebalais, todėl šiuo metu vienintelis kelias nustatyti maiste esantį šių „riebalų žudikų“ kiekį yra laboratorinis tyrimas.

Trans-riebalai maitinimo įstaigose

Ne išimtis kavinės ar restoranai, kurie patiekalų ruošime naudoja gruzdintą aliejų. Būtent toks jų ruošimo būdas prisotina patiekalą transformuotais riebalais. Žinoma, daugiausia šių „riebalų žudikų“ galima aptikti greitojo maisto restoranuose, žinant, kad aliejaus virimas yra vienas iš pagrindinių jų maisto ruošimo būdų.

Blogai dar ir tai, kad maitinimosi įstaigose išvis nėra privaloma nurodyti patiekale esančių maistinių medžiagų kiekį.

Labai retai, jei ir nurodomas, tai tik bendras patiekalo kalorijų skaičius, kuris daugiau naudojamas reklamos sumetimais, o šios informacijos nauda mums praktiškai yra bevertė.

Slypi įvairiuose produktuose

Gausiausias jų kiekis, žinoma, greitajame maiste – tai gruzdintos bulvytės, mėsainiai ir pan. Taip pat spurgos, sausainiai, skrudinta duona, šokoladiniai batonėliai, kietas margarinas, bulvių traškučiai, šokoladinis tepamas kremas, padažai kepsniams, salotų užpilai, miltų mišiniai, javainių batonėliai, sluoksniuotos tešlos bandelės, krekeriai bei daugelis kitų rinkoje esančių maisto produktų.

Visų jų išvardinti tiesiog neįmanoma, lygiai taip pat, kaip sužinoti juose esančių trans-riebalų kiekio.

„Riebalai žudikai“ naudingi tik maisto pramonei

Dėl ilgo galiojimo laiko ir ekonominių sumetimų transformuoti riebalai yra labai naudingi maisto pramonei, nes jie negenda ir neapkarsta, todėl maisto produktai gali ilgiau išlikti neprarasdami skonio.

Be to, transformuotų riebalų naudojimas yra pigesnis nei natūralių riebalų, o tai maisto pramonei taupo milijonus, tik gaila, kad mūsų sveikatos sąskaita.

JAV jau kovoja su trans-riebalais

JAV vyriausybė, atsižvelgusi į transformuotų riebalų poveikį žmogaus organizmui (nuo širdies ir kraujotakos sistemos ligų kasmet JAV miršta 30-40 tūkst. žmonių), jau senokai yra priėmusį įstatymą įpareigojantį visus maisto produktų gamintojus deklaruoti perdirbtų riebalų kiekį, esantį jų pagamintame maiste.

Nesenai Niujorko savivaldybė įvedė įstatymą, įpareigojantį maitinimo įstaigas išimti iš apyvartos trans-riebalų turinčius aliejus. Akivaizdu, kad tokiais savo veiksmais JAV valdžia parodo, jog žmonių sveikata jiems yra svarbiau už maisto pramonės ekonominę naudą.

Iš Europos valstybių vienintelė Danija yra uždraudusi maisto produktus, kuriuose yra daugiau nei 2 procentai trans-riebalų.

Ignoruokite trans-riebalų turintį maistą

Susidaro įspūdis, kad Lietuvoje ši problema neegzistuoja, todėl valdžios dėmesio kontroliuojant trans-riebalus, esančius maisto produktuose, artimiausiu metu, manau, tikrai nesulauksime.

Todėl jei mes patys ignoruotume ir nepirktume šių žalingų trans-riebalų turinčių maisto produktų, tai pajutusi maisto pramonė, manau, tikrai sureaguotų: gal visiškai neišimtų šių riebalų iš maisto produktų gamybos, bet bent jau sumažintų jų kiekį, todėl viskas priklauso nuo mūsų pačių, kokį maistą turėsime ateityje.

O tam, kad galėtumėte žinoti, kokių maisto produktų, esančių Lietuvoje, reikėtų vengti, kituose savo straipsniuose pateiksiu jų sąrašą, kuris nuolat bus papildytas. Pasinaudoję juo, turėsite galimybę rinktis bent jau mažiau žalingą jūsų organizmui maistą.

Eimantas Navikauskas